Teatras – tai vieta, kur siela prabyla garsiau nei žodžiai.
Teatro estetika yra tokia kerinti ir turtinga, kad dažnai net mažytis etiudas ilgam įsimena, pažadina vaizduotę.
Teatras skirtas pirmiausia žiūrovui, čia šis gali pajausti ekstazę, meninę aistrą, galinčią jį užvaldyti. Scenoje dažniausiai žavi ir intriguoja tai, ko aktoriai iki galo nepasako, neparodo, o palieka ieškoti atsakymų. Tai yra didžiausia teatro vertė, jo magija ir esminė paskirtis.
Teatras tai – kūryba, fantazija, nenuspėjamumas. Jei jis būtų racionalus, tuomet netektų
savo meninės vertės, žavesio, netikėtumo, paslapties.
***
Kelmės mažojo teatro susikūrimo istorija unikali. Tai – gyvas įrodymas to, kaip didelio noro, darbo ir atkaklumo pastangomis, išsipildo svajonės.
Oficialų Teatro atidarymą 1991 m. rupjūčio 6 d. ženklino Algimanto Armono pastatytas spektaklis – K. Inčiūros „Painiava“. Vėliau premjeros sekė viena po kitos: K. Inčiūros drama „Eglė žalčių karalienė“, V. Kalvaičio ,,Taupykime laiką“, ,,Katinų šiokiadieniai“ ,,Odisėjo klajonės“, J. Rainio ,,Pūsk vėjeli“ , J. Erlicko „Kolumbo gimtadienis“, J. Petrulio ,,Juodieji broliai“, J. Marcinkevičiaus ,,Sidabrinė strėlė“ ir kt.
Teatras, dalyvaudamas Mėgėjų teatrų asociacijos veikloje ir gastroliuodamas, tapo žinomas daugelyje šalių. Oficialiai neprofesionaliems, bet kartais ir už profesionalus talentingesniems aktoriams plojo pilnos Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Prancūzijos, Makedonijos, Danijos, Austrijos, Suomijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Baltarusijos žiūrovų salės.
Tuo meto Kelmės mažojo teatro aktoriai buvo: Rimas Vaišnoras, R. Kvietkutė-Žalandauskienė, Lina Kančiauskaitė-Parnarauskienė ir Česlovas Brazinskas, kuris teatre dirba iki šių dienų. Vėliau teatro kolektyvą papildė Klaipėdos universiteto diplomantai, režisieriai ir aktoriai Dalia Stribytė ir Gediminas Trijonis.
D. Stribytė, ne tik vaidino teatre, bet ir įkūrė Teatro vaikų ir jaunimo dramos studiją. G. Trijonis buvo talentingas aktorius ir puikus režisierius, ilgam įsitvirtinęs teatre ir palikęs jame savo kūrybinį indėlį.
2002 m. teatras įgavo naują kūrybinį impulsą, jame pradėjo vaidinti profesionali solistė D. Tiškovaitė, kuri per trejus metus tapo profesionalia aktore-soliste, operos studijų vadove.
Pradžioje susikūręs kaip mėgėjų teatras ir nuėjęs ilgą bei sudėtingą kelią, 2006 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsakymu, Kelmės mažasis teatras tapo profesionaliu Teatru.
Metams bėgant teatras vis augo, brendo, tobulėjo, atsiskleidė jo kūrybinės tendencijos. Spektakliai buvo rodomi visoje Lietuvoje, dalyvauta ir tarptautiniuose festivaliuose. Nuo teatro susikūrimo dienos iki 2023 m. lapkričio 23 d. Kelmės mažajam teatrui vadovo šio teatro sumanytojas ir įkūrėjas Algimantas Armonas.
***
Šiandien, daugiau nei tris dešimtmečius gyvuojantis Kelmės mažasis teatras atsiveria naujomis spalvomis. Nors teatras yra nedidelis, jis išsiskiria ambicinga kūrybine vizija ir nuosekliai žengia naujų meninių ieškojimų keliu, siekdamas aktualaus dialogo su šiuolaikiniu žiūrovu.
Teatrui vadovauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Taikomojo teatro magistro studijas baigusi Sandra Zakarienė. Kūrybinei veiklai vadovauja režisierė Lina Jankauskaitė-Peleckienė, kurios profesionalumas ir meninė patirtis prisideda prie nuoseklaus teatro augimo bei kūrybinės kokybės stiprinimo.
Teatro veikloje aktyviai dalyvauja aktoriai: Armandas Lazdauskis, Modestas Vaitkevičius, Jogaila Šimkus, Austėja Gendvilaitė-Staponkienė, Rugilė Jankauskytė, Laura Gulbinaitė, Armida Jurgilė. Jų profesionalumas, atsakingas požiūris į kūrybą ir nuoseklus darbas leidžia įgyvendinti įvairius sceninius projektus bei plėtoti teatro repertuarą.
Per savo gyvavimo laikotarpį Kelmės mažasis teatras sukūrė reikšmingą meninį indėlį: pastatyta nemažai spektaklių, dalyvauta festivaliuose, vykdytos kultūrinės iniciatyvos, stiprinančios bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Teatras išlieka svarbia regiono kultūros dalimi, skatinančia kūrybiškumą, meninę raišką ir visuomenės įsitraukimą.
Teatras taip pat aktyviai vykdo edukacines veiklas, organizuoja kūrybinius projektus bei bendradarbiauja su įvairiomis kultūros, švietimo ir kitomis institucijomis. Šios veiklos prisideda prie kultūrinės sklaidos, jaunųjų kūrėjų ugdymo ir bendruomenės įtraukimo į meninę veiklą.
